Get Adobe Flash player

Kontaktai

               

  • Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija 
  • Įmonės kodas:  291417190
  • Adresas: M. Balinskio g. 16,  Jašiūnų mstl., LT-17249 Šalčininkų r. Lietuva
  • Telefonas: + 370 380 35118
  • El. paštas: 

balinskio.gimnazija@etanetas.lt

 Skaityti daugiau 

Pamokų laikas




            1 p.     08:00 - 08:45

            2 p.     08:55 - 09:40

            3 p.     09:50 - 10:35

            4 p.     10:55 - 11:40

            5 p.     12:00 - 12:45

            6 p.     12:55 - 13:40

            7 p.     13:50 - 14:35

            8 p.     14:45 - 15:30­

Nuorodos


   

  



  • Svetainė atnaujinta:


Gimnazijos istorija

    Oficialia Jašiūnų mokyklos įkūrimo data laikoma 1900 metų rugsėjo 14 diena (pagal Julijono kalendorių – rugsėjo 1d.)  Mokyklos įkūrimą lėmė Jašiūnų gyventojų sprendimas.  Tuometinis Jašiūnų savininkas Jonas Balinskis (mokyklos globėjo M.Balinskio anūkas) padovanojo  žemės sklypą mokyklos statybai.  Pirmuosius trejus metus mokslai vyko kaimo valstiečio Ivano Nakrevičiaus troboje, apie tai sužinome iš inspektoriaus Nesterovičiaus laiško Vilniaus liaudies mokyklų direktoriui, rašyto 1900 metų rugpjūčio 14 dieną. Mokslas čia vyko rusų kalba.

   1903-aisiais buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas.  Ir nuo tų metų rugsėjo 14 dienos mokyta jau naujame pastate. Jame buvo patalpa, kur vyko  pamokos, virtuvė, bei dviejų kambarių mokytojo butas.

   1915-1918 metais mokykla neveikė, pastatas buvo užimtas žandarų bei vokiečių valdininkų. 1919 m. rudenį jau Jašiūnuose veikė 2 lenkiškos mokyklos. Viena sename mokyklos pastate, kita - ūkiniuose dvaro pastatuose.

   1938 metais pasirodė septynmetės mokyklos įkūrimo projektas. Tačiau visus planus sužlugdė kilęs karas.  1939 metų lapkritį Lietuvos valdžia įvedė tam tikrus pakeitimus ir mokslas vyko lietuvių kalba. Lenkų kalba buvo tiesiog vienas iš dėstomų dalykų.  Mokytojai privalėjo išmokti lietuvių kalbą bei išlaikyti atitinkamą egzaminą iki 1940 metų rugpjūčio.  Tačiau 1940-taisiais birželio mėnesį prasidėjo sovietizacijos procesai. Ir 1941/1942 mokslo metus mokykla pradėjo gavusi sovietinės mokyklos statusą, kur privalomas buvo rusų kalbos mokymasis, rusų kalbos dalykas, o mokomąja kalba vėl tapo lenkų.  Atidaryta tais metai ir lietuviška mokykla.

   1941/1942 mokslo metus mokykla pradėjo vokiečių okupuotoje šalyje. Mokomoji kalba -  lietuvių kalba. Pradinėse klasėse pamokos vyko lenkų kalba, o 5-6 klasėse buvo dėstoma ir vokiečių kalba. 1944 metų liepos mėnesį Tarybinė Armija išlaisvino kraštą nuo vokiečių. Ir 1944 – 1946 metais mokykloje vėl pamokos vyko  lenkų kalba.

   1947 m. mokykla tapo progimnazija, kurioje ugdymas vyko rusų kalba, o nuo rugsėjo mėnesio performuota į penkiametę gimnaziją. 1948 – 1949 mokslo metais mokoma tik rusų kalba.

   1949 m. sausio 1 d. mokykla vėl buvo septynmetė, o 1949 – 1951 metais naujas pastatas buvo pamažu atiduodamas naudojimui. 1950 m. tarp 13 pedagogų buvo viena lietuvė, kiti – rusai.

   1951 – 1952 mokslo metais ir vėl buvo įvestas lenkų kalbos dalykas vaikams iš lenkiškų šeimų.

   Nuo 1954 m. rugsėjo 1d. mokykla tapo vidurine mokykla. 1-3 klasės (jungtinės) buvo ugdomos lenkų kalba, o vyresnės klasės - tik rusų kalba. Kartu mokėsi beveik 300 vaikų iš miestelio, aplinkinių kaimų (Naujasodžių, Gojaus, Deguškių, Lenkiškių, Popierinės, Dainavos, Sližiūnų) ir Jašiūnų geležinkelio stoties. Čia taip pat tęsė mokslus mokiniai iš Dainavos, Jašiūnų geležinkelio stoties, Terešiškių, Sakalų, Buikų, Skubėtų, Pabradės, Sližiūnų, Kidarų, Pilakainių, Jaglimainių, Zavišonių pradinių mokyklų.

   1957 m. pavasarį mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida: 8 dešimtokai ir 10 vienuoliktokų, kurie buvo ugdomi rusų kalba.

   1958 – 1959 mokslo metais atsirado jungtinė 1 – 3 klasė, kurioje buvo mokoma lietuvių kalba. Vis dar buvo 1 – 7 klasės, kur ugdymas vyko lenkų kalba. Kitais metais mokomoji kalba 1 – 9 klasėse buvo lenkų.

   1962 m. pavasarį Jašiūnuose pirmą kartą mokyklą baigė lenkiškų klasių mokiniai. Prasidėjo mokyklos mūrinio pastato statybos.

   1963 m. egzaminus laikė tik 11 klasė, kurioje ugdymas vyko lenkų kalba (vienuoliktos rusiškos klasės nebuvo dėl vykusių reformų,  mokykla ir vėl buvo dešimtmetė).

   1965 m. pavasarį 224 mokiniai buvo ugdomi lenkų kalba, rusų kalba – 185 mokiniai, o lietuvių kalba – 5. Bet 1966 m. mokyklos laidą sudarė 16 dešimtokų, kurie mokėsi rusų kalba, ir 8 vienuoliktokai, kurie buvo ugdomi lenkų kalba.

   1967 m. 214 mokinių mokėsi lenkų kalba, rusų kalba – 224, o lietuvių kalba – 7

   Nuo 1967 m. radikaliai sumažėjo mokinių skaičius lenkiškose klasėse.

   1969 – 1970 m. mokyklą užbaigė: 309 mokiniai, kurie buvo ugdomi rusų kalba,  ir 154 mokiniai - lenkų kalba.

   1970 m. rugsėjį 348 mokiniai mokėsi rusų kalba, 160 - lenkų kalba ir 8 - lietuvių kalba.

   1971 m. rugsėjį 355 mokiniai buvo ugdomi rusų kalba ir 140 – lenkų kalba. Lietuviškų klasių nebuvo, nors mokyklos direktorius buvo lietuvis.

   1975 – 1976 m. mokykloje mokėsi rekordinis mokinių skaičius: 630.

   Nuo1979 m. mokinių skaičius pradėjo mažėti, 1984 – 1985 m. buvo 496 mokiniai. 1985 m. lenkiškosie klasėse mokinių skaičius sudarė vos  20% visų besimokančių.

   1981 m. rugsėjo 1 d. pradėjo savo veiklą nauja mūrinė mokykla.

Nuo 1984 m. vėl atsirado klasės, kur ugdymas vyko lietuvių kalba. Buvo tai pradinės klasės, mokiniai tęsė mokslus Vilniaus rajone, Marijampolės mokykloje.

  Kraštotyrininkų Juozo Lebionkos, o vėliau Romualdo Narunec dėka Jašiūnų mokyklos istorija buvo atgaivinta ir neužmiršta, o 1988 m. gruodžio18 dieną mokyklai buvo suteiktas M. Balinskio vardas.

   Nors Jašiūnų seniūnijoje gyveno daugiau nei 75% lenkų,  lenkiškos klasės buvo labai mažos.

   1985 – 1986 mokslo metais: 376 mokiniai mokėsi klasėse, kur ugdymas vyko rusų kalba, 101 mokinys - lenkų kalba ir 9 pradinėse klasėse, kur ugdymas vyko lietuvių kalba.

   Mokykloje rusų kalba buvo dominuojanti.

   Jašiūnuose ugdymas lenkų kalba išaugo nuo 1988 m., kai Lietuvoje atgimė lenkų bendruomenė. Su laiku pirmokų skaičius šiose klasėse buvo toks pats kaip ir rusų.

   Nuo 1991 m. klasės, kur ugdymas vyko lietuvių kalba, atsiskyrė – perėjo į naują devynmetę mokyklą (nuo 1993 m. Ji performuota į vidurinę mokyklą, o 1993 m. spalio 7 d. mokyklai suteiktas „Aušros“ vardas).

   1991 m. rugsėjo mėnesį, mokykloje mokėsi 344 mokiniai, kurie buvo ugdomi rusų kalba, ir 149 mokiniai, kurie mokėsi lenkų kalba.

   1993 – 1994 metais mokykla buvo padalinta: vienoje dalyje, mokosi lenkiškos klasės, kitoje – rusiškos.

  Akreditavus mokyklos vidurinio ugdymo programą, nuo 2014 m. birželio 19 d. Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinė mokykla tapo Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija.

   Šiandien Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija, tai gimnazija, kur ugdoma lenkų kalba. Joje mokosi 255 mokiniai. Gimnazijos direktorius Kazimiež Karpič.



Puslapis „Gimnazijos istorija“ paskutinį kartą atnaujintas: 2017-02-28