Get Adobe Flash player

Kontaktai

            

  • Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija 
  • Įmonės kodas:  291417190
  • Adresas: M. Balinskio g. 16,  Jašiūnų mstl., LT-17249 Šalčininkų r. Lietuva
  • Telefonas: + 370 380 35118
  • El. paštas: 

balinskio.gimnazija@etanetas.lt

 Skaityti daugiau 

Pamokų laikas




            1 p.     08:00 - 08:45

            2 p.     08:55 - 09:40

            3 p.     09:50 - 10:35

            4 p.     10:55 - 11:40

            5 p.     12:00 - 12:45

            6 p.     12:55 - 13:40

            7 p.     13:50 - 14:35

            8 p.     14:45 - 15:30­

Nuorodos


   

  



  • Svetainė atnaujinta:


Naujienos

   22 

2017-03-22

Dvi pavasariškos penktokų gyvenimo dienos

Kovui įsibėgėjus palaipsniui pradeda trauktis žiemos pėdsakai. Saulė įžengia į Avino zodiako ženklą, paskelbdama apie naujųjų astronominių metų pradžią. Tai pavasario lygiadienis, kai susilygina diena su naktimi, bei prasida tikras pavasaris. O tam, kad pavasaris džiugintų mus visus, reikia jį priimti kaip svečią. Todėl 5 klasės mokiniai kartu su auklėtoja Janina Buiko išėjo į mokyklos kiemą ir paruošė kiemą pavasario sutiktuvėms. Vaikai tą dieną atnešė iš namų darbo padargus ir sekdami auklėtojos pavyzdžiu  kibo į darbą. Tvarkė veją, pureno dirvą gėlynuose, grėbė seną sausą žolę. Padėjo prasikalti rudenį sodintoms tulpėms, kad jos greičiau veržtųsi į saulę, kad malonintų mūsų akis.

Atkeliavęs pavasaris kviečia visus į lauką. Todėl pirmoji astronominio pavasario diena neoficialiai mokinių yra paskelbta bėgimo iš pamokų diena. O mokykliškų tradicijų atsisakyti nevalia. Laiką pavogtą iš pamokų galima skirti pažinčiai su gamta. Tikriausiai dėl to mokiniai stengiasi kuo greičiau peržengti gimnazijos slenkstį. Tačiau šių metų kovo 21 dienos negailestingas lietus neleido ilgai džiaugtis pavasariu. Todėl 5 klasės auklėtoja nusprendusi „pabėgti“ iš pamokų kartu su savo mokiniais subūrė juos sporto salėje. Čia vyko kelias valandas trunkantis netradicinis užsiėmimas „Judrioji matematika“. Mokiniai judėdami sprendė žaismingas matematines užduotis, žaidė kvadratą, futbolą ir kitus žaidimus. Patenkinti auklėtojos sumanymu ir praleistu laiku penktokai grįžo į klasę, kur pasigardžiavo užsakyta pica. Mokytoja šypsodamasi priminė mokiniams, kad nepamirštų, jog laikantis nusistovėjusių tradicijų nevalia apleisti pamokų, todėl bėgimo iš pamokų diena tebūna tik kartą per metus.


Naujųjų astronominių metų proga mokytojų vardu norėčiau palinkėti visiems sėkmės. O ji tikrai lydės tuos, kas veiks aktyviai ir su užsidegimu, kas išmes iš galvos niūrias mintis, įveiks nuobodulį ir tingėjimą.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-03-20

Šalčininkų rajono atstovai - Lenkų kalbos ir literatūros olimpiados laureatai

Alina Turkot iš Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos (mok. Kristina Turkot) gavo 28 – osios respublikinės Lenkų kalbos ir literatūros olimpiados III laipsnio apdovanojimą, o Daniel Bogdevič iš Eišiškių gimnazijos (mok. Vaclava Ivanovska) ir Saulius Anrukonis iš Eišiškių gimnazijos (mok. Vaclava Ivanovska) padėkos raštus.

Kovo 15 ir 17 dienomis Vilniaus rajono Maišiagalos kun. Juzefo Obremskio gimnazijoje vykusioje olimpiadoje dalyvavo 24 mokiniai iš Vilniaus miesto ir Vilniaus, Šalčininkų, Trakų, Švenčionių rajonų. Pirmąją olimpiados dieną mokiniai rašė rašinius, o antrąją – kalbėjo pasirinktomis literatūros istorijos ir kalbotyros temomis.


Olimpiados rezultatai paskelbti šiandien. 28 – osios Lenkų kalbos ir literatūros olimpiados nugalėtoja tapo Vilniaus V. Sirokomlės gimnazijos mokinė Marta Faustina Chmelevska, antrą vietą užėmė Sebastian Salvinski ir Elžbeta Geben iš Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos.

Šaltinis: salcininkai.lt Paskelbta 2017-03-17

2017-03-17

Pažintinis-pramoginis konkursas 8-11 klasėms

Kovo 16 dieną gimnazijoje vyko dar vienas žinias apie Lietuvą patikrinantis konkursas. Šį kartą tarpusavy varžėsi 8-11 klasių komandos. Jį stebėjo viso rajono įvairių gimnazijų ir mokyklų istorijos mokytojai. Projekto organizatorės parengė istorijos bei lietuvių kalbos pamokėles: mokinių komandos turėjo prisiminti lietuvių patarles ir frazeologizmus, atpažinti istorines asmenybes, atsakyti į klausimus, patikrinančius mokinių žinias apie Lietuvos istorinius įvykius, atpažinti lankytinas Lietuvos vietas, išklausę padavimus nuspręsti apie kokio gamtos paminklo atsiradimą jis pasakoja. Žiūrovams taip pat neteko nuobodžiauti, nes ir jiems buvo paruoštos užduotys, kurios ne tik patikrino bet ir praturtino jų žinias. Renginį paįvairino ir visus šventiškai nuteikė aštuntokų liaudies šokis bei 9, 10, 11 klasių mokinių atliekamos dainos.

Vertinimo komisija suskaičiavusi visus pelnytus komandų taškus, nusprendė, kad geriausiai šį kartą pasirodė 8 klasės mokiniai. Visos komandos, daugiausia taškų surinkę žiūrovai bei fotografijų konkurso „Peržengus Jašiūnų slenkstį“ dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais. Sveikiname laimėtojus.

Renginio vedėjai priminė, kad negalima pamiršti istorijos,  protėvių kovų vardan mūsų laisvės. „Mūsų šaknys vis vien siekia gelmę, tas senas tradicijas ir papročius. Atsisakyti jų tai tas pats, kaip atsisakyti gijų, jungiančių mus su protėviais <...> Tačiau sugrįždami į praeitį, mes turime galvoti ir apie ateitį. Ateitis, kaip mėgsta sakyti išmintingoji vyresnioji karta, jaunimo rankose, tai yra mūsų rankose.“


Todėl tieskime tarp žmonių kuo tvirtesnį nuoširdaus bendravimo tiltą, kuris įžiebtų tarpusavio supratimą, pasišventimą, dvasingumą. Telydi mūsų darbus pagarba žmogui ir meilė Lietuvai.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-02-27

Kai norime kalbėt apie tėvynę

2017-02-25

Pažintinis-pramoginis konkursas 5-7 klasėms

Įgyvendinant Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos mokytojų Kristinos Karpič ir Lucijos Mickevič-Ozarovskos parengtą projektą „Kai norime kalbėt apie tėvynę“ vasario 24 dieną buvo suorganizuotas žinias apie Lietuvą, Lietuvos istoriją, literatūrą, tautosaką patikrinantis konkursas. Kartu tokiu būdu buvo paminėta ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Renginio vedėjai priminė: „Mes, šios gimnazijos moksleiviai, esame nepriklausomybės augintiniai, mes savo kailiu nepatyrėme priespaudos... Todėl mūsų karta tėvynės meilės nereiškia garsiais šūkiais. Mes atlikdami savo pareigas, besimokydami, galvodami apie savo ir savo artimųjų ateitį, mylime tėvynę.“ Viena iš kiekvieno save gerbiančio piliečio pareigų tėvynės atžvilgiu, yra pažinti šalies istoriją, papročius, sugrįžti prie pradų. Konkursas, surengtas tą dieną, leido mokiniams giliau pažinti tėvynės praeitį ir dabartį bei atskleisti savo žinias rungtyniaujant tarpusavy. O rungtis reikėjo šį kartą ne tik mūsų gimnazijos 5, 6 ir 7 klasėms bet ir svečiams, kurie kartu su mokytoja Iituaniste Irena Pročuchanova atvyko iš Rudaminos F.Ruščico gimnazijos. Taigi visiems sugiedojus „Tautišką giesmę“, keturios komandos varžėsi atlikdamos lietuvių kalbos bei istorijos mokytojų parengtas užduotis: Iš perskaitytos teksto ištraukos reikėjo atpažinti teksto autorių, pavadinimą, veikėjus; užbaigti patarlę ir paaiškinti frazeologizmus; iš nuotraukos atpažinti istorinę asmenybę bei plačiau apie ją papasakoti; atpažinti Lietuvos miestą ir prisegti žemėlapyje atitinkamoje vietoje nuotrauką su tam tikro miesto architektūriniais paminklais. Po kiekvienos pamokėlės vyko muzikinės pertraukos ir komandos kartu su savo klasės draugais dainavo apie Lietuvą pritariant gitarai ar fortepijonui, svečiai kartu su savo mokytoja sušoko šiuolaikinį šokį.

Nenuobodžiavo ir žiūrovai. Kol komandos savarankiškai dirbo, žiūrovai irgi turėjo galimybę atlikti tam tikras užduotis ir pelnyti taškų. Daugiausia taškų surinkusieji mokiniai buvo apdovanoti diplomais.

Kol vertintojų komisija skaičiavo komandų pelnytus taškus, visi susirinkusieji pažiūrėjo filmuką „Kai norime kalbėt apie tėvynę“. Jį kuriant darbavosi 5, 8 ir 10 klasių moksleiviai: skaitė žinomų poetų eiles, grojo gitara visiems pažįstamą dainos „Laisvė“ melodiją.

Pagaliau vertintojų komisija paskelbė rezultatus: 7 klasės mokiniai užėmė IV vietą, F. Ruščico gimnazijos komanda pelnė III vietą, mūsų gimnazijos 6 klasės moksleiviai laimėjo II vietą, konkurso nugalėtais, pelniusiais daugiausia taškų tapo 5 klasės komanda. Sveikiname nugalėtojus, dėkojame visiems dalyviams už gražų darbą, dainas, šokius, pademonstruotas žinias. Dėkojame visiems (lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, gamtos, muzikos) mokytojams, padėjusiems parengti mokinius pažintiniam ir pramoginiam konkursui. Ačiū vertintojų komisijai, kuri viso renginio metu darbavosi ir skaičiavo. Dėkojame F. Ruščico gimnazijos atstovams, kad atvyko ir paįvairino mūsų šventę. Ačiū M. Balinskio gimnazijos administracijai, kad rėmė organizatorius ir dalyvius, gamino apdovanojimus, padėjo suorganizuoti konkursą.


Tikimės, kad tokie renginiai sustiprina nematomas gijas, jungiančias mus su protėvių kultūra, padeda palaikyti ryšius tarp kartų ir žadina patriotinius jausmus.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-02-21

Apsilankymas spektaklyje „Pakalnučių metai“

Vasario 21 d. lietuvių kalbos mokytoja A. Čimborienė kartu su savo auklėtiniais, IG klasės mokiniais apsilankė spektaklyje „Pakalnučių metai“. Spektaklis pastatytas pagal J. Ivanauskaitės noveles, įvyko Šalčininkų kultūros centre.

Trys skirtingi gyvenimai, trys aktoriai, trys jų istorijos: muzika, meilė ir mirtis bei žaidžianti rašytojos vaizduotė - toks „Knygos teatro“ spektaklis „Pakalnučių metai“, pastatytas pagal Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatės, lietuvių dramaturgės, prozininkės, eseistės bei poetės Jurgos Ivanauskaitės noveles  „Koncertas Nr. 1“, „Labai nemalonus atsitikimas“ ir „Pasiaiškinimas“ iš debiutinio rašytojos novelių rinkinio „Pakalnučių metai“ (1985). Siekiant žiūrovą priartinti prie rašytojos J. Ivanauskaitės kūrybos ir pasaulėjautos, spektaklyje „Pakalnučių metai“ paliktas beveik autentiškas, ypatinga kalbos gyvybe pasižymintis novelių tekstas. Pasaulis čia konstruojamas iš potyrių, tad ir vidinės veikėjų dramos atskleidžiamos per melodiją, aromatą, spalvą ar lytėjimą. Kiekviena detalė čia tampa svarbi. Tad spektaklio vaizdai nuolat persipina ir slenka per veikėjų tekstą žaisdami ir kurdami neįprastas, vaizduotę žadinančias istorijas. Spektaklio režisierė – Virginija Kuklytė, aktoriai - Redita Dominaitytė, Miglė Remeikaitė, Aura Garmutė, Dalius Skamarakas.


Spektaklis buvo įdomus, mokytoja ir mokiniai liko sužavėti. Moksleiviai po spektaklio maloniai dalijosi įspūdžiais ir nuomonėmis.

Lietuvių kalbos mokytoja A. Čimborienė

2017-02-15

Vasario 16 – oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

„Laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę“. Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918 metų, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti.

Ta proga pradinių klasių mokiniai kalbėjo apie Lietuvą...

1 klasėje vasario 13-15 dienomis pamokų tema buvo  - Mano tėvynė yra Lietuva. Mokiniai išmoko temos leksiką (Lietuva, tėvynė, gimtinė, vėliava, sostinė ir t.t.). Deklamavo iš anksto išmoktus eilėraščius apie gimtinę. Piešė gražiausią Lietuvos kampelį. Gebėjo išvardinti Lietuvos valstybės simbolius. Pasakyti, kokia yra Lietuvos sostinė. Antrokams vasario 13-15 dienomis buvo rodomos skaidrės apie Lietuvą. Mokiniai susipažino ir išmoko Lietuvos valstybės simbolius. Trumpai papasakojo, ką žino apie Lietuvą. Pasiklausė patriotinių dainų. Deklamavo eilėraščius apie gimtinę. Pristatė piešinius tema: „Mano gimtoji šalis Lietuva“. 3 klasės mokiniai vasario 13-15 dienomis giedojo Lietuvos himną. Pristatė piešinius tema: „Šalis ta Lietuva vadinas“. Buvo pristatytos skaidrės apie Lietuvą. Mokiniai gebėjo išvardinti didžiausius Lietuvos miestus, upes, ežerus. 4 klasėje vasario 15 dieną įvyko viktorina „Ką aš žinau apie Lietuvą“. Buvo pateikta 15 klausimų, į kuriuos mokiniai turėjo atsakyti (mokiniai temai „Apie Lietuvą“ pasiruošė iš anksto). Buvo klausomos patriotinės dainos, eilėraščiai. Per pirmą pamoką mokiniai kartu su lietuvių kalbos mokytoja giedojo Lietuvos himną.


Apibendrinant galima teigti, kad pradinių klasių mokiniai puikiai atliko užduotis. Sužinojo ir išmoko daug naujo apie tėvynę Lietuvą. Pristatė savo darbelius. Pamokos pavyko gerai, mokiniams patiko. Mokiniai parodė, kad jiems gimtinė yra svarbi.

Parengė: lietuvių kalbos mokytoja Aleksandra Čimborienė

2017-02-13

Integruotas užsiėmimas „Susitikimas šv. Valentino proga“

Vasario 10 d. gimnazijos logopedė I. Boguševič-Vlasova ir psichologė O. Rympo pravedė 2 klasės mokiniams užsiėmimą „Susitikimas šv. Valentino proga“. Užsiėmimo tikslai – įtvirtinti taisyklingą šnypščiamųjų, švilpamųjų priebalsių eilės tarimą, lavinti artikuliacinį aparatą, įtvirtinti garsinę žodžių analizę-sintezę, lavinti mokinių pastabumą, dėmesio koncentraciją, skatinti mokinių pasitikėjimo savimi ir savo gebėjimais jausmą.

Užsiėmimo pradžioje mokiniai klausėsi logopedės skaitomos pasakos, kaip Liežuvėlis ruošė puotą Valentino progai. Skaitymo metu mokiniai atlikinėjo burnos ir liežuvėlio pratimus, lavindami artikuliacinį aparatą. Pasakos Liežuvėlis puošė namus, maišė ir kepė pyragą, tvarkė virtuvę, pasitiko draugus. Po to psichologė išdalinimo lapus su užduotimi „Ar būsi mano Valentinu?“. Užduotis mokiniams atrodė įdomi, nes buvo be galo smagu savarankiškai ieškoti ir nuspalvinti pateiktame piešinyje pačius įvairiausius paslėptus daiktus. Ne vieną kartą suradus paslėptą daiktą, pasigirsdavo džiaugsmo ir pasididžiavimo savimi žodžiai. Vėliau logopedė pasiūlė mokiniams sukurti valentininį medį iš mažų širdelių. Mokiniai iš pradžių šiaudelio pagalba turėjo ant medžio maketo išdėlioti aštuoniolika širdelių, o vėliau juos priklijuoti. Kitos mokiniams patrauklios užduotys buvo „Išmanios ausys“ bei „Surask antrą širdės dalį“. Logodėpė skaitė juokingus tekstus, susijusius su Valentino dienos tematika, o mokiniai turėjo atpažinti švilpiamuosius ir šnypščiamuosius priebalsius ir pakelti atitinkamą priebalsio emblemą.

Užsiėmimo pabaigoje mokiniai žaidė žaidimą „Kupidono strėlė“. Iš pradžių mokiniai pagamino širdeles iš popieriaus ir siūlo, užrašė vardus, o vėliau pakabię jas ant lentos taip, kad niekas nežinotų kur kieno širdelė, mokiniai Kupidono strėle bandė pataikyti į kurią nors vieną širdį. Pataikę, turėjo tam asmeniui palinkėti ką nors gero arba pasakyti jam komplimentą.


Šio užsiėmimo metu gimnazijos specialistai bandė mokinius įvesti į džiaugsmingą, valentininę aplinką ir priminti, kaip svarbu šalia turėti mylimą žmogų.

Gimnazijos psichologė O. Rympo, logopedė I. Boguševič-Vlasova

2017-02-07

Praeities tvirtovė

Ar susimąstome apie tai, kad dažnas pakelės medis ar akmuo, didingas bokštas ar nutriušusi trobelė saugo savo atmintyje daug išgyvenimų, praeities įvykių? Jie yra istorijos liudytojai ir praeities paslapčių saugotojai. Ir jeigu tie liudytojai prabiltų, jie galėtų daug įdomių istorijų papasakoti. Štai senoji Nidos kopa 5 klasės mokiniams pakuždėjo apie XVIII-to amžiaus skausmingus įvykius nerijoje. Tuomet smėlio audrų aukomis tapo net 14 kaimų. Smėlyje buvo palaidota Senoji Nida, Nagliai, Karvaičiai... Įkvėpti kopos pasakojimo penktokai pabandė irgi įsiklausyti, apie ką tyli senieji prabočių pasodinti medžiai, dunksantys akmenys, senoviniai namų rakandai. Ir pavyko prakalbinti ne vieną medį, ne vieną pilį. Pasijutę istorijos metraštininkais mokiniai suskubo užrašyti viską, ką išgirdo.


Štai Karoliui savo gyvenimo istoriją papasakojo senas protėvių peilis, Danieliui ir Modestui apie seniai patirtus rūpesčius ir džiaugsmus kuždėjo Jašiūnų ąžuolai. Emilija kaip tikra istorikė išklausė, išnagrinėjo ir užrašė Jašiūnų dvaro gyvenimą. Augustin meistriškai aprašė tai, ką mena Gedimino pilies bokštas. Glorijos plunksnos paliestas popierius atskleidė pakelės medžio istoriją. Kviečiu pasiklausyti šių istorijų, juk klausydamiesi senų daiktų, paminklų, augalų pasakojimų tarsi žengiame į praeities tvirtovę, siekiame pažinti senovės ženklus kultūroje, o tai yra neįkainojama vertybė.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-02-06

Išvyka į XV tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodą STUDIJOS 2017

Tūkstančiai abiturientų ir jaunų žmonių kasmet svarsto ir kuria ateities planus, ieškodami tinkamiausio sprendimo kur mokytis. Todėl vasario 2 d. III ir IV G klasių mokiniai nuvyko į parodą „Studijos 2017“.


Parodoje mūsų gimnazijos mokiniai galėjo susipažinti su studijų galimybėmis Lietuvoje ir užsienyje, su reikalingiausiomis profesijomis ir specialybėmis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuotėmis ir savanoryste. Taip pat per paskaitas, seminarus, neformalius susitikimus su mokymo įstaigų ir verslo atstovais, karjeros konsultantais, psichologais, jie galėjo atpažinti savo stipriąsias savybes, gauti žinių, kaip jomis efektyviai pasinaudoti šiuolaikinėje socialinėje ir darbo aplinkoje, išsikelti tikslus ir auginti save kaip unikalią asmenybę.

Psichologė Oksana Rympo

2017-02-02

Pilietiškumo pamoka LR Seime

2017-2018 m. realizuodami projektą „Kai norime kalbėt apie tėvynę“, ruošdamiesi iškilmingai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, norime skleisti ir gilinti istorijos, literatūros, lietuvių kalbos bei tradicijų žinias, o taip pat ugdyti aktyvius, sąmoningus krašto piliečius.

Per istorijos pamokas mokiniai supažindinami ne tik su praeities įvykiais bet ir su įvairiomis valdžios formomis. Jau senovės Graikijoje buvo kalbama apie demokratiją, piliečiai turėjo galimybę dalyvauti poliso valdyme ir aktyviai tai darė. O kaip šiais laikais paskatinti jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, domėtis politika? Ieškodami atsakymo į šį klausimą sausio 31d. išvykome kartu su III i IVG klasės mokiniais į LR Seimą.

Pagilinti žinias  apie mūsų valstybės įstatymus leidžiančią valdžią padėjo gidė, kurios dėka galėjome pakartoti, ką jau esame įsisavinę ir sužinoti daugiau apie LR Seimo funkcijas ir pareigas.

Pirmiausia apžiūrėjome plenarinių posėdžių salę, kurioje susirenka Seimo nariai į rudeninę ir pavasarinę sesiją. Po to pabuvojome Kovo 11-osios Akto salėje, kurioje 1990 m. buvo pasirašytas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Dabar Kovo 11-osios Akto salėje Seimo nariai renkasi į iškilmingus posėdžius, skirtus svarbiausiems mūsų valstybės istorijos įvykiams paminėti. Taip pat aplankėme Konstitucijos, Algirdo Brazausko, Popiežiaus Jono Pauliaus II, spaudos konferencijų sales. Susipažinome su Seimo narių darbais, jų veikla tarp sesijų, įstatymų priėmimo tvarka.



Apsilankymas Seime padėjo jauniems žmonėms suprasti, kad kiekvienas turime galimybę ir atsakomybę bent minimaliai domėtis šalies politiniais įvykiais, turime teisę įtakoti šiuos įvykius, o galiausiai kiekvienas galime tapti tuo, kuris kurs Lietuvos ateitį. Ir nesvarbu ar dirbsime seime, ar mokykloje, ar statyboje. Svarbu kaip atliksime savo pareigas kaip šeimos ir visuomenės nariai, kaip piliečiai.

Istorijos mokytoja Kristina Karpič

2017-01-28

Paskaita „Sveiki dantukai – linksmi vaikučiai“

Sausio 24 d., sveikatos priežiūros specialistė Olga Matovič pravedė 2 klasės  mokiniams paskaitą apie dantukų higieną ir jų priežiūrą, kurios tikslas skatinti kiekvieną vaiką valytis dantukus, taip nuo mažens formuojant dantų priežiūros įgūdžius. Paskaitos metu su vaikučiais mokinomės teisingai valyti bei prižiūrėti dantukus taip, kad jie išliktų kuo ilgiau sveiki.


Sveikatos priežiūros specialistė Olga Matovič

2017-01-13

Atmintis gyva, nes liudija

Minint Laisvės gynėjų dieną, Lietuvos gyventojai raginami prisiminti žuvusius kovoje už laisvę. Ta proga sausio 13-osios išvakarėse mūsų gimnazijoje lankėsi Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo akto signataras Audrius Rudys. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatas papasakojo vyresniųjų klasių moksleiviams apie 1991-tųjų metų sausį, kuris mūsų šalies istoriją ir atmintį paženklino skausmo ir netekties, bet taip pat – ir didelės vilties, tikrosios vienybės ir žmogiškos šilumos ženklais. Audrius Rudys įtaigiai kalbėjo apie tai, ką pačiam teko išgyventi tomis dienomis. Glaustai paaiškino moksleiviams ir apie to meto padidintas maisto produktų kainas, apie organizacijos „Jedinstvo“ ir LKP surengto protesto mitingą prie Aukščiausiosios Tarybos. Priminė kaip V. Landsbergis per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją pakvietė Lietuvos žmones ateiti prie AT rūmų paremti savo valdžios. Jo kvietimu susirinkę tūkstančiai vilniečių skandavo „Lietuva“, mojavo trispalvėmis, baltai raudonomis bei kitų tautų vėliavomis ir dainavo lietuviškas dainas.  Moksleiviai iš pirmųjų lūpų išgirdo ir apie tai, kaip tomis sausio dienomis Vilniaus gatvėmis intensyviai judėjo karinė technika, šarvuočiai ir tankai apsupo Radijo ir televizijos komiteto pastatą, šaudė į pastatą ir budinčius žmones, užėmė Televizijos bokštą, per kurio šturmą žuvo 14 gynėjų, daugiau kaip 500 žmonių buvo sužeista. Signataras papasakojo apie tą baimę ir ryžtą paaukoti net savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės. Susirinkusieji susidomėję klausėsi Audriaus Rudžio paskaitos, iš kurios sužinojo ir apie kai kurias sovietinių laikų tuometinės santvarkos detales, tokias kaip – deficitas pan.


Sausio 13-osios rytą visų klasių moksleiviai, paskatinti lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų, įsisegė į savo drabužių atlapus vieningą ženkliuką – neužmirštuolės žiedą. Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint pagerbti kovotojus už laisvę, o pačios neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti ir šiandien. Mokytojai ir mokiniai susirinkę gimnazijos fojė kartu su visa Lietuva sudalyvavo pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, III G klasės moksleivė Karolina Bogdzevič priminė svarbius Lietuvos kelio į Laisvę momentus, visi uždegė po žvakutę, šviesos ir atminimo simbolį. Septintos klasės mokiniai aplankė pradinukus, įsegė jiems „Neužmirštuolę“, trumpai papasakojo apie sausio 13-osios įvykius ir kartu su pradinukais įžiebė vienybės žvakutes, taip pagerbdami žuvusiuosius už laisvę. Išsiskirstę į klases dar ne kartą pasikalbėjome apie aną kruviną sekmadienį, dar pasižiūrėjome ne vieną to meto vaizdo įrašą, padainavome ne vieną patriotinę dainą...


Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2016-12-30

Kalėdinis vaidinimas mūsų gimnazijoje

Kalėdos yra didžiausia metų šventė, kuria kasmet paminimas Jėzaus Kristaus atėjimas į pasaulį. Kalėdinis laikotarpis prasideda Adventu. Advento metu krikščionys ruošiasi Kristaus gimimui. Dievo laukimas - tai įspūdinga šventė, kurios ne tik laukiame, bet ir ruošiamės iš anksto. Mūsų gimnazijoje šventinis šurmulys kai kuriems prasidėjo jau po rudens atostogų. Daugiausia dėmesio, laiko, darbo pareikalavo kalėdinis vaidinimas „W drodze do Betlejem“, kuriam mūsų gimnazijos septintos klasės mokiniai pradėjo ruoštis dar lapkričio pradžioje. Ištisus du mėnesius mokiniai, vadovaujami auklėtojos, tikybos ir muzikos mokytojų, intensyviai repetavo. Pagaliau atėjo visų labai laukiama šventė. Gimnazijos aktų salė buvo pilnut pilnutėlė žmonių. Vaidinimo atvyko pažiūrėti ir mūsų parapijos klebonas T. Aleksandrovič. Kalėdinis vaidinimas mums dar kartą priminė apie gimusį išganytoją Dovydo mieste. Supratome, kad Jėzus gims kiekvieno širdyje, kas pasiryžęs ne reikalauti, o dalinti šilumą, švelnumą, malonias mintis ir ramybę.

Po vaidinimo gimnazijos direktorius J. Jankovski padėkojo organizatoriams už puikų renginį ir linkėjo visiems susirinkusiems sveikatos ir džiaugsmo. Klebonas sveikindamas visus su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais linkėjo prasmingų ir Dievo malonėmis turtingų metų. Renginio pabaigoje choras giedojo kalėdines giesmes, o angeliukai dalino kalėdaičius, kuriais pasidalindami žmonės linkėjo vieni kitiems sveikatos, laimės, sėkmės ir džiaugsmo...


Visus suvienijo pakili nuotaika, širdį glostantis gerumas: esame vieni kitiems reikalingi, mylintys ir mylimi.

7 klasės auklėtoja Irena Kropienė

2016-12-27

Jaunųjų futbolininkų laimėjimai

Lapkričio pabaigoje vykusiose zoninėse mažojo futbolo 5x5 varžybose mūsų gimnazijos mergaičių komanda laimėjo II vietą. Berniukai varžybose užėmė III vietą. Gruodžio 15 d. Kelių gimnazijų futbolo komandos, dalyvaujančios Neformalaus vaikų švietimo programose „Futbolas“, „Judrieji ir sportiniai žaidimai pradinukams“, „Sportiniai žaidimai – sveikatos pagrindas“, susitiko futbolo turnyre programos „Sportiniai žaidimai – sveikatos pagrindas“ prizams laimėti. Turnyras vyko Eišiškių A. Ratkevičiaus sporto mokykloje. Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos berniukų komandos iškovojo II-III vietas, geriausiais žaidėjais pripažinti Devid Dulko ir Marek Silko. Visi nugalėtojai bei geriausi komandų ir turnyro žaidėjai buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis. Sveikiname jaunuosius futbolininkus.


2016-12-22

Kalėdinė pamokėlė

2016-12-21

EFHR išrinko kūrybinio konkurso prizininkus

Gruodžio 10 d. visame pasaulyje minint Žmogaus teisių dieną, Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) organizavo kūrybinį konkursą 5-12 klasių moksleiviams. Kvietėme ruošti kūrybinius darbus tokioms temoms: 5-8 klasiųmokinių darbo tema – „Visi esame skirtingi, bet visi lygūs“, o 9-12 klasių moksleiviai – „Apgink kito žmogaus teises“.

Gavome 29 darbus – EFHR komisija išrinko po tris prizininkus kiekvienoje kategorijoje. Specialiojo prizo laimėtoją išrinko EFHR Facebook profilio lankytojai palikdami savo „like“ paspaudimus prie labiausiai patikusio darbo.

Prizininkai 9-12 klasė:

1. Agnieszka Lenkiewicz, 9 klasė, Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija

2. Wioleta Żylińska, 11 klasė, Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija


3. Wiktoria Bogdziun, 9 klasė, Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija


Specialusis prizas atitenka Jekaterinai Fedotovai, 10 klasės mokinei iš Šalčininkų r. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijos.


Prizus galima atsiimti EFHR buveinėje adresu J. Dobkevičiaus g. 6, Vilnius jau nuo gruodžio 22 d. Visi konkurso dalyviai gaus diplomus, kuriuos išsiųsime į lankomas mokyklas.
Sveikiname linkėdami Linksmų Kalėdų!

EFHR

Šaltinis: efhr.eu Paskelbta 2016-12-20

2016-12-20

Nuo minties prie … knygos

Knyga – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis protą. (E. Fagė)
Tokia citata prasidėjo pamokų ciklas "Knyga – kultūros reiškinys” 6 klasėje. Kartu su mokytoja mokiniai  kalbėjosi apie knygos reikšmę kultūrai, pirmuosius raštus lietuvių kalba, knygų įvairovę. Mokiniai surengė debatus tema "Skaitymas – džiaugsmas, malonumas ar pareiga ir prievarta?“. Įdomu buvo klausytis jų nuomonių apie knygų skaitymą ir išgirsti, kad sunkiomis gyvenimo akimirkomis, ieškodami atsakymų į svarbius egzistencinius klausimus, bando  remtis autoritetais. Vienas iš šaltinių - knygos, jose, pasak mokinių, glūdinti išmintis. Daugeliui skaitymas teikia malonumą, praplečia akiratį,suteikia naują patyrimą, naujų žinių.

Apibendrinti tiktų M. Prusto žodžiai „Skaitymas veikia gydančiai. Jis yra pašventimas, stebuklingas raktas, atveriantis duris į mūsų sielos erdvių gelmes, į kurias kitaip nesugebėtume patekti...“.

Gilindamiesi į grožinės ir ne grožinės literatūros žodžio paskirtį, įvairovę ir galimybes, mąstėme apie kūrybą, kūrėją ir skaitytoją . Mokėmės įvairių tekstų skaitymo ir kūrimo meno. Pagaliau  priėjome išvadą, kad būtų pats laikas išbandyti parašyti knygą patiems.



Mokiniai noriai ėmėsi darbo: vieni ilgai galvojo, kokia turėtų būti jų knyga, kiti iškart kibo į darbą. Pasirodo, kad nelengvas tai darbas. Mokiniai rašydami, braukdami, pasitarę su mokytoja ir vėl rašydami, plušo apie mėnesį. Pagaliau išaušo ta diena, kai knyga išvydo pasaulį. Tereikėjo tik ją pristatyti. Ir šis etapas buvo irgi gana sunkus. Mokiniai ,,iš kailio nerdamiesi“ stengėsi sudominti kitus savo parašyta knyga, kūrė neįprastas istorijas, kaip kilo sumanymas parašyti knygą, dėkojo savo padėjėjams ir pagalbininkams, kurių dėka knyga pasirodė. Gal tai buvo pirma ir paskutinė parašyta knyga, o gal pirmas žingsnis į kūrybos pasaulį…

Lietuvių kalbos vyr. mokytoja Irena Kropienė

 < 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 

20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 

10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 >