Jašiūnų M. Balinskio gimnazija

Naujienos

2017-12-10

II-osios vietos laimėtojai konkurse „Animuoju lietuvišką pasaką“

Mokytojai puikiai žino, kad šiuolaikiniai vaikai neįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio, bet tam, kad tas naudojimasis naujomis technologijomis ne kenktų, o atvirkščiai būtų naudingas, skatintų kūrybiškai dirbti, lavintų vaizduotę, dažnai užduoda įvairius kūrybinius darbelis, kuriuos prašo pristatyti pamokų ar papildomų užsiėmimų metu, o kartais net ir viešai juos paskelbti. Per lietuvių kalbos pamokas nagrinėjant mitų ir pasakų pasaulį rudens atostogoms šeštokai gavo užduotį, pasirinkti lietuvių liaudies kūrinį ir kūrybiškai su juo padirbėti. Po atostogų pamokoje matėme įvairias pasakų, mitų, sakmių ir liaudies dainų interpretacijas. Tarp jų buvo ir kelios sukurtos animacijos. Daniel, Glorija, Karolina ir Karolis parodė filmuką, sukurtą pagal sakmę „Saulė, Mėnulis ir Žemė“. Vaikai iš įvairiausių paveikslėlių sudėliojo trumpą animaciją. Augustin pristatė pasaką „Gaidys, šuo ir lapė“ bei sakmę „Kaip atsirado žemė“. Mokinys papasakojo, kad pirmą pasaką kūrė kartu su broliu, nes devintokas Pavel jau buvo prikūręs nemažai animacijų ir net rodęs jas per lenkų ir lietuvių kalbų pamokas. Kitą pasaką Augustin animavo jau savarankiškai. Sako sudėtinga buvo kompiuterine pele piešti paveikslėlius, kai kas nepavyko, kai kas išėjo kreivai, nelygiai. Be to, prireikė šimtų paveikslėlių norint sukurti trijų minučių trukmės filmuką. Šitie darbeliai buvo parodyti programos „IT projektų vadyba ir komandinis darbas Šalčininkų rajone“ organizatorei Renatai Babravičienei, ji ir paskatino sudalyvauti konkurse „Animuoju lietuvišką pasaką“, kurio iniciatorius Kauno tautinės kultūros centras. Gruodžio pradžioje Augustin Ir Pavel Ozarovskiai gavo kvietimą atvykti į Kauną apdovanojimų. Gražiame šventiniame renginyje sužinojome, kad komisijai teko vertinti 67 dalyvių darbus, ypač malonu ir netikėta buvo išgirsti, kad Jašiūnų M.Balinskio gimnazijos berniukų pasaka „Gaidys, šuo ir lapė“ laimėjo antrą vietą, o sakmė buvo apdovanota už įtaigumą, šmaikštumą ir originalumą. Nudžiugino komisijos (o ją sudarė Lietuvos animacijos profesionalai) išsakyta mintis, kad apdovanoti yra ne tie darbai, kur gausu iš interneto parsiųstų gražių paveikslėlių ir primityviai sudėliotų animacijų, o tie, kuriuose matyti savarankiškai, kruopščiai pelę vedžiojanti, drebanti mokinio ranka, ne visada tai preciziškai nupiešti paveikslėliai, bet jie kur kas vertingesni nei interneto platybėse sumedžioti. Komisijos narių paklausti broliai papasakojo, kad kurti nebuvo sunku, nors darbas toli gražu nėra tobulas, vienai pasakai animuoti prireikė apie 30 valandų, personažus įgarsino patys, o norėdami suteikti tam tikriems balsams kitokių efektų naudojo online programas, kurios keičia balsą. Animacijos meno mokėsi „vartydami“ interneto tinklapius, klausydamiesi pamokėlių YouTube. Ateityje berniukai ir toliau ruošiasi kurti, o jų svajonė - įsigyti tam tikrą grafinę įrangą, kuri padėtų tobuliau piešti. Už antros vietos laimėjimą mokiniai gavo puikų prizą, tai apsilankymas LRT muziejuje, ten galės pamatyti studijas, kur filmuojamos laidos, įgarsinami filmai. Kadangi kvietimas yra grupei, todėl Augustin ir Pavel pakvies kartu ir savo draugus, kurie ne tik domisi animacija bet ir patys bando ją kurti.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-11-29

Protų mūšis

Lapkričio 29 d. mūsų gimnazijoje įvyko proto mūšis, kuriame dalyvavo mūsų gimnazijos, Jašiūnų Aušros gimnazijos bei Jašiūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai. Renginį organizavo Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK kartu su Šalčininkų visuomenės sveikatos biuru įgyvendindami prevencinį projektą „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ankstyvoji prevencija: mokykloje, bendruomenėje, šeimoje“. Vikotrinos dalyviai turėjo galimybę pasitikrinti žinias apie sveikatą, daugiau sužinojo apie psichiką veikiančias medžiagas jų paplitimą, sukeliamą žalą žmogaus organizmui. Protų mūšio pirmosios vietos prizininkai apdovanoti biuro įsteigtais prizais.

Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus apskrities Šalčininkų PK ir Šalčininkų visuomenės sveikatos biurui už puikiai praleistą laiką ir dovanas laimėtojams.

Soc.pedagogė Aleksandra Godovščikova

2017-11-24

Integruoti lietuvių kalbos ir geografijos užsiėmimai

Valstybės pažinimo centrą atradome, kaip įkvepiančią erdvę, kur susitinka ir susipažįsta edukacinių užsiėmimų dalyviai, jų koordinatoriai, parodų kuratoriai, mokslininkai, menininkai ir kiti. Prieš dvejus metus pradėjęs veikti šis centras yra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos struktūrinis padalinys. Čia organizuojamos apžvalginės ir teminės ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, paskaitos, renginiai, vyksta pamokos moksleiviams.

I G klasės mokinius atvedėme čia tam, kad pakalbėtume ne tik apie pilietiškumo prasmę ir valstybės veikimo principus bet ir apibendrintume, ką tik lietuvių kalbos pamokose aptartą tautinės tapatybės temą, bei geografijos pamokose nagrinėtus Lietuvos teritorijos, sienų nustatymo, Lietuvos skirstymo į administracinius vienetus, emigracijos aspektus. Pasiūlėme moksleiviams įdomų mokymosi procesą neįprastoje aplinkoje, kurioje kiekviena ekspozicijos dalis kviečia mąstyti ir veikti bei yra lengvai susiejama su mokykloje nagrinėjamomis temomis. Muziejaus gidė pirma parodė tam tikras sales, su pagrindinėmis ekspozicijomis: Laisvė pažinti ir būti savimi, Laisvė susitarti, Laisvė spręsti ir veikti, Laisvė bendradarbiauti...

Po ekskursijos stabtelėję prie E. Kuckaitės darbo „Modernus M. K. Čiurlionio Karalių pasakos interpretavimas“ trumpai pakalbėjome apie jo prasmę bei sąsajas su tautiniu identitetu. Pastebėjome, kad simbolines M. K. Čiurlionio karalių figūras menininkė pakeitė Lietuvos kultūrai svarbiomis asmenybėmis: rašytoja Julija Žemaite ir poetu Adomu Mickevičiumi. Lietuvos kultūrai svarbus ne tik M. K. Čiurlionio karalių delnuose šviečiantis lietuviškas kaimas, bet ir daugiakultūris miestas. Neatsitiktinai Žemaitė ir A. Mickevičius delnuose laiko architekto L. Gucevičiaus sukurtą klasicistinę Vilniaus katedrą. Lengvai, įtraukiančiai ir įdomiai moksleiviai įvairiose ekspozicijose ieškojo atsakymų į jiems paruoštus klausimus apie Lietuvos sieną, teritoriją, emigraciją, meną bei kultūrą. Atlikdami žaismingas užduotis naujų technologijų pagalba mokiniai prisiminė svarbius Lietuvos istorijos įvykius, pasiklausė Lietuvos aktorių skaitomų eilių, lietuvių poetų kūrybos. Užsiėmimų pabaigoje dar gavo ir namų darbą, sukurti reportažus pagal pasirinktas ekspozicijas ir jas pristatyti per lietuvių kalbos pamoką. Todėl lauksime įdomių kūrybinių darbų ir tikimės apsilankyti Valstybės pažinimo centre dar ne vieną kartą, nes visko, ką siūlo šis centras neįmanoma aprėpti ir apžvelgti, o tuo labiaus įsigilinti net per kelias dienas.

Lietuvių kalbos bei geografijos mokytojos L.Mickevič-Ozarovska ir A.Bobin.

2017-11-17

Integruotas užsiėmimas „Raidžių ir garsų tolerancijos šalyje“

Norėdamos paminėti Tarptautinę tolerancijos dieną, gimnazijos logopedė I. Boguševič-Vlasova ir psichologė O. Rympo pravedė 3 klasės mokiniams integruotą užsiėmimą „Raidžių ir garsų tolerancijos šalyje“. Užsiėmimo tikslai – atkreipti mokinių dėmesį į raiškų (taisyklingą) balsių tarimą; lavinti minkštą balso ištarimą ir artikuliacinį aparatą; lavinti mokinių mąstymą, dėmesio koncentracją, atmintį; ugdyti pagarbą, pakantumą kitų žmonių atžvilgiu bei skatinti mokinių pasitikėjimą savimi.

Užsiėmimo pradžioje mokiniai klausėsi psichologės skaitomos pasakos „Tolerancija tarp raidžių“. Mokiniai turėjo galimybę nukeliauti į Raidžių karalystę, kurioje visos raidės buvo susipykusios. Išklausę pasaką mokiniai pateikdavo savo mintis apie tai, kas yra nepagarbus, netinkamas elgesys kitokios nei mūsų pačių išvaizdos žmogaus atžvilgiu, kokių jausmų sukelia toks elgesys. Taip pat aptarta tolerancijos sąvoka.

Po to logopedė pasiūlė mokiniams kartu su raidžių karaliene A ir jos giminaitėmis O, I, U, E, Y nukeliauti į Žaidimų šalį, kur laukė daug smagių nuotykių – susitikimai su įvairių pasakų herojais. Su Mikė Pūkuotuku mokiniai atlikinėjo neįprastą kvėpavimo pratimą – papūtus per šiaudelį į plastikinį puodelį iššokdavo guminė pirštinė su kokiu nors balsiu, su Pepe Ilgakojine minė mįsles, su drambliu žaidė žaidimą „Miklios ausytės“, o su pelėda – paslaptingų žodžių žaidimą. Šias užduotis mokiniai atlikinėjo su dideliu susidomėjimu ir įsitraukimu.

Vėliau psichologė pratęsė mokinių kelionę po Žaidimų šalį ir pateikė smagų pratimą „Žodžių kopėčios“, kai kiekvieną kartą pakeitus vieną raidę, turi atsirasti naujas žodis. Čia reikėjo ne tik atidumo, bet ir loginio mąstymo. Bet mokiniai sėkmingai susitvarkė su šiuo pratimu. Po to jie įsitraukė į judrų žaidimą „Greiti žodžiai“. Psichologė vardijo žodžius, o mokiniai turėjo sustoti į eilę taip, kad susidarytų žodžiai pagal mokinių pirmą vardo raidę. Toks neįprastas žodžių atsiradimas sukėlė mokiniams daug džiaugsmo.

Kai visi nuotykiai pasibaigė, mokiniai kartu su logopede leido balsėms pailsėti, o patys apibendrino pagrindines užsiėmino mintis.

Tikimės, kad per šį užsiėmimą mokiniai suprato, kodėl svarbu būti tolerantiškiems kitų žmonių atžvilgiu bei koks elgesys yra visuomet laukiamas ir pageidaujamas.

Gimnazijos psichologė O. Rympo, logopedė I. Boguševič-Vlasova

2017-11-16

Tolerancijos diena

Lapkričio 16 d. daugelio pasaulio šalių gyventojai mini Tolerancijos dieną. Tai dar viena diena, kurios dėka į kiekvieno širdį pasibeldžia gerumas, noras padėti, užjausti, paguosti. Kiekvienais metais Tolerancijos diena turi simbolį. Šiais metais tai RANKOS.

Visų rankos yra skirtingos: mažo vaiko, suaugusio ar senyvo žmogaus, vyro ir moters, skirtingų rasių atstovų – skirtingos rankos. Šios idėjos esmė– žmogaus rankomis pasaulyje daromi geri ir blogi darbai. Rankos sukuria ir rankos sugriauna.

Mūsų gimnazija kiekvienais metais taip pat įsijungia į šią gražią akciją, įvairiomis prasmingomis veiklomis.

Šiais metais istorijos mokytoją Kristina Karpič kartu su vyr. klasių mokiniais tolerancijos temą nagrinėjo pasiremdama istoriniais įvykiais, susijusiais su nepakantumu kitai tautai, religijai, rasei. Diskutavo, aiškinosi ar mes gyvename tolerantiškoje visuomenėje bei analizavo kokias žiaurias pasekmes gali sukelti netolerancija, priešiškumas kitam, kitokiam.

Su mažiausiais gimnazijos mokiniais susitiko 8 klasės mokinės, buvo pravesti integruoti psichologės ir logopedės užsiėmimai su ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėmis. Tikime, jog kuo anksčiau vaikai supras ir išmanys tolerancijos reikšmę, tuo daugiau pagarbos ir pakantumo bus mūsų visuomenėje.

Akcija baigėsi, bet mes įsitikinę, kad ji paliko dalelę gėrio mokinių širdyse. Tolerancijos svarbą turime prisiminti kasdien - kiekvienas turi teisę gyventi tolerantiškoje visuomenėje!