Jašiūnų M. Balinskio gimnazija

Naujienos

2017-05-15

Pažintis su Lietuva

Dažnas kartais pagalvoja, kad Lietuva labai mažytis ir niekuo neišsiskiriantis kraštas, kad per parą jį galima skersai išilgai išvažinėti, išlakstyti. Iš tikrųjų tai labai miniatiūrinė šalis, anot poetų, telpanti į Čiurlionio karalių delnus... ant gaublio mažas lopinėlis... lašelis tyro gintaro... bet išvaikčioti jos taip greitai neįmanoma. Kartais mes tiesiog nežinome, kas slypi už mums pažįstamos kalvos, kas vyksta peržengus gimtojo miestelio slenkstį, kas slepiasi Lietuvos užkabariuose, kuo garsėja mažesni Lietuvos miestai, kaimai, girios, ežerai.

Įgyvendinant projektą „Kai norime kalbėt apie tėvynę“ kaip tik ir buvo sumanyta kalbėti ne tik apie artimiausius, pažįstamus kampelius, bet išgirsti, pamatyti, aplankyti ir tolimesnius Lietuvos miestus, istoriniais įvykiais pagarsėjusias vietas. Viskas, kas buvo sumanyta - įgyvendinta, teliko ištesėti pažadą, duotą visiems projekte, konkursuose, olimpiadose dalyvavusiems mokiniams. Taigi už pastangas ir triusą moksleiviai buvo apdovanoti ekskursija į Žemaitiją.

Dėkingi gimnazijos direktoriui už paramą, pasitelkę į pagalbą žurnalistę, kelionės vadovę Aurelija Arlauskienę, gidę Viktoriją Liauškaitę ir gimnazijos mokytojus leidžiamės į kelionę, į mums dar nepažįstamą Lietuvos regioną. Nepaisant to, kad kelias tolimas, jis mums neprailgsta, nes kelionės vadovė ir gidė pasakoja apie pro autobuso langą šmėkščiojantį miestelį, kaimą, bažnyčią, net pakelės medį. Gidė Aurelija skelbia konkursus, apdovanoja laimėtojus, priartėjus prie poeto Maironio gimtinės Raseinių rajone, skaitome jo eilėraščius lietuvių kalba, istorijos mokytoja prisimena kadaise mokykloje išmoktą į lenkų kalbą išverstą eilėraščio „Trocki zamek“ ištrauką, penktokai padainuoja „Trakų pilį“, muzikos mokytoja užtraukia ir „Lietuvą brangią“.

Ir štai mes atriedame prie ilgiausio ir aukščiausio Lietuvoje geležinkelio tilto, nutiesto per Dubysą ir jos slėnį... Lyduvėnai... Keliolika minučių apžiūrinėjame, klausomės įvairiausių istorijų apie juo traukiniais tremiamus žmones į Sibirą, trokštančius išsigelbėti ir žuvusius čia, Dubysos slėnyje.

Kitas kelionės objektas – Šiluva. Lankomės pirmojoje Vatikano pripažintoje Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje Europoje. Pasak bažnyčios šaltinių, būtent čia, Šiluvoje, XVII a. pradžioje piemenėliams apsireiškė Dievo Motina su kūdikiu ant rankų. Einame didžiule aikšte, kur kasmet vyksta atlaidai, sustojame prie popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo paminklo, aplankome koplyčią, pasimeldžiame tyloje, apeiname ją žavėdamiesi architektūrinėmis detalėmis, ornamentuotais kryžiais, koplytstulpiais, rūpintojėliais.

Tęsdami savo kelionę užsukame į Tytuvėnus. Čia žvelgdamas pro vienuolyno langą su šypsena veide mus pasitinka Bernardinų vienuolyno ir bažnyčios klebonas, laimina visus atvykusius ir kviečia pasisvečiuoti viename didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje – bernardinų vienuolyne bei Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje. Dviaukštis trijų korpusų pasagos formos namas, dviem galais besišliejantis prie bažnyčios sienos, sudaro nedidelį uždarą stačiakampį kiemą. Dideli šviesaus koridoriaus langai žvelgia į jaukų kiemą. „Jeruzalė“ taip čia vadinamas uždaras stačiakampis šventoriaus kiemas su nulipdytomis Kristaus kryžiaus kelio stotimis. Kiekvienoje stotyje įmūryta po žiupsnelį iš Jeruzalės parvežtų žemių. Šio aptverto šventoriaus centre stovi Kristaus laiptų koplyčia, kurioje įrengta Šventųjų laiptų – Poncijaus Piloto rūmų laiptų, – šv. Elenos atvežtų iš Jeruzalės į Romą, kopija. Atvėrus bažnyčios duris patenkama į itin puošnų šventovės vidų. Presbiterijos erdvę, sienas užpildo turtingų ir įmantrių rokoko formų altorių, sakyklos ir krikštyklos ansamblis.

Tytuvėnų vienuolyno didybė lieka mums už nugarų ir autobusas linksmai pasišokčiodamas neša mus tolyn Lietuvos keliais į Kelmę, svarbią mūsų šaliai istorinę vietą, kur pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 metų sukilimas prieš carinę Rusiją. Čia Kelmės dvare mokinius laukia edukacinis užsiėmimas „Indėnai“, šaudymas iš lanko, mokytojus – ekskursija po centrinius dvaro rūmus, kiemą, svirną. Puošni dvaro architektūra, atbundančios gamtos detalės, skaisti saulė, tulpių žiedai, žalsvi medžiai puikiai dera tarpusavy, todėl mėgaujamės šiuo grožiu, neskubėdami apeiname visus dvaro sodybos takelius.

Atvykę į Kražius, aplankome Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčią, garsėjančią čia 1893 m. vykusiomis Kražių skerdynėmis. Išklausome kraupią istoriją apie tai, kaip caro valdžia susidorojo su tikinčiaisiais, nepaklususiais carui ir neleidusiais uždaryti bažnyčios. Visiems labai patinka šiame mieste išlikęs barokinis buvusios jėzuitų kolegijos pastatas – dabar M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Tai dalis kažkada Kražiuose buvusio didžiulio jėzuitų pastatų komplekso. Sužinome, kad bažnyčia, kurios dabar išlikę tik pamatų akmenys, buvo puošniausia to meto Žemaitijos šventovė. Joje buvo 12 altorių, kuriuose kabėjo puikūs tapybos darbai, o centrinį altorių puošė Leonardo Da Vinči paveikslas. Apžiūrėję pirmosios pasaulietinės gimnazijos Lietuvoje patalpas, pavartę knygas, paskaitę tuometinių mokinių elgesio taisykles, įvairius tuometinius gimnazijos nuostatus, nusileidžiame į senovinį autentišką rūsį. Jis unikalus tuo, kad jame yra susipynę du laikotarpiai — iš vienos pusės sienos yra Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nebaigtos statyti XVI amžiaus pilies, kitoje pusėje sienos ir viso rūsio skliautuotos perdangos — jėzuitų vienuolyno XVII a. pradžios laikotarpio.

Vakarėja... o tai reiškia, kad laikas baigti pažintinę kelionę. Sugūžėję į autobusą, patogiai ir jaukiai įsitaisę kėdėse, atsisveikiname su Žemaitija ir riedame namo. Autobuse nuobodulį vaiko melodingos dainos, skamba juokas, kiekvienas dalinasi įspūdžiais. Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šios nuostabios kelionės bei mokiniams, kurie nusipelnė jos. Tikimės, kad ši dovana paskatins ir toliau visus aktyviai veikti, stengtis, gerinti pasiekimų rezultatus bei pakeis nevykusią stereotipinę mintį, kad Lietuva banali, pilka šalis. Šiandien drąsiai galime teigti, kad tai, ką pamatėme byloja apie priešingus dalykus, o lankytinų vietų dar liko šimtai... ne vieneriems metams.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-05-13

Dialogas su bardais

Viešoji įstaiga BARDAI LT tęsia projektą „Dainių dialogai Vilnijos krašte“ Pietryčių Lietuvos gimnazijose. Jaunosios kartos Lietuvos poetai, bardai, susitinka su gimnazistais, pasakoja apie save bei savo kūrybą, skatina gimnazistus kurti ir per kūrybą save plačiau atverti aplinkiniams. Gegužės 11 dieną mūsų gimnazijoje apsilankę svečiai kalbėjo apie bardiškąją kultūrą, jos sklaidą. Projekto sumanytojas literatas Juozas Žitkauskas atvyko kartu su bardu Kristijonu Ribaičiu ir poetu Tomu Petruliu, kad kalbėtų ir gimnazistus supažindintų su jaunaisiais kūrėjais. Į šią neįprastą pamoką atėjo vyresniųjų klasių mokiniai. Juozas Žitkauskas akcentavo, kad "klausančiųjų skaičius nesvarbu, svarbiausia – susitikimo kokybė, kad mus išgirstų ir suprastų.“ Salėje skambėjo gitaros stygos, dainos, eilėraščiai. Pasak šio projekto sumanytojo, šie renginiai nėra standartiniai susitikimai, kur moksleiviai kantriai turi išklausyti atvykusiųjų svečių pasakojimų. Tai – savotiškos kūrybiškumo dirbtuvės, kuriose kalbama apie kūrybos ištakas, į ką reikia labiausiai kreipti dėmesį, kad galėtum ne vien kurti, bet ir sukurti dėmesio vertą kūrinį. Dialogas tarp mokinių ir menininkų užsimezgė, nes gimnazistai noriai bendravo, uždavinėjo klausimus svečiams. Tikėdami, kad moksleiviai labiau skaitys poeziją, svečiai padovanojo gimnazijai jaunų lietuvių rašytojų ir poetų kūrybos rinktinę. Viliamės, kad tokie susitikimai skatins jaunąją kartą imtis į rankas gitarą ir kurti savo dainas.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-05-12

Integruotas užsiėmimas „Darbštūs robotukai“

Gegužės 9 d. gimnazijos logopedė I. Boguševič-Vlasova ir psichologė O. Rympo pravedė ikimokyklinio ugdymo grupės vaikams užsiėmimą „Darbštūs robotukai“. Pagrindiniai užsiėmimo tikslai – garso R taisyklingo tarimo įtvirtinimas, loginio mąstymo ir pastabumo lavinimas.

Užsiėmimo pradžioje vaikus buvo kviečiama pakeliauti po robotų pasaulį ir susipažinti su jų darbais. Tai galėjo padaryti klausantis logopedinės pasakos „Darbštūs robotukai“. Po to vaikai šiaudelių pagalba iš sukarpytų popierinių dalių dėliojo pačius įvairiausius robotų modelius. Tačiau žinome, kad kartais robotus reikia ir suremontuoti, pakeisti blogai veikiančias dalis tam, kad robotai galėtų būti labiau aktyvūs ir laimingi. Todėl logopedė pasiūlė vaikams apžiūrėti įvairius remonto darbams skirtus įrankius, įvardyti jų pavadinimus ir nuspręsti, ar pateikti įrankiai tinka būtent robotų taisymui. Vaikai, o ypač berniukai, su susidomėjimu atlikinėjo šią užduotį ir nesunkiai galėjo įvardyti tam tikro įrankio paskirtį.

Kai robotai buvo suremontuoti, psichologė pasiūlė vaikams pabūti robotais-lėktuvais, kurie skraidymo metu turėjo atlikti įvairias komandas. Po to buvo pateiktos užduotys „Skraido virš-po“, „Tokie pat“. Šių užduočių atlikimui reikėjo ypatingo pastabumo, nes kitaip robotų misija nebūtų įvykdyta. Bet vaikams įdomiausia užduotis buvo „Kelionė kosmose“, kai reikėjo robotui Aztro nukeliauti į planetą pagal draugų-robotų nusiųstą užšifruotą žinutę. Kelionė buvo nelengva, nes reikėjo įveikti skrendančias kometas, svetimų planetų trauką ir ateivių laivus. Tačiau vaikai buvo dėmesingi ir drąsūs, todėl robotų planeta buvo sėkmingai pasiekta. Kai robotas Aztro susitiko su savo draugais, įvyko robotų ir vaikų šokiai pagal specialiai parengtą muziką.

Užsiėmimo pabaigoje kiekvienam vaikui įteiktas Robotų specialisto diplomas.

Gimnazijos psichologė O. Rympo, logopedė I. Boguševič-Vlasova

2017-05-09

Dovana už sukurtas pasakas

Šiais laikais visuomenėje vyrauja nuomonė, kad šiuolaikiniams vaikams knygų skaitymas yra nepatrauklus, atgyvenęs dalykas, kur kas dažniau jie čiumpa televizoriaus pultelį ir ieško pramogos, akimis apdorodami besikeičiančius ekrane vaizdus. Tačiau atidžiau apsidairius, galima išvysti ir tuos, kam vis dėlto knygos yra reikšmingos. Patys jauniausi mokiniai ypač mėgsta pasakas. Jos ugdo jų sąmojų ir sukelia linksmą nuotaiką. Pasakos dinamizmas, naivumas, vaizdingumas yra tie stimulai, kurie sužavi vaiką. Atsiranda ir tokių vaikų, kurie patys bando kurti įvairias nuotykių istorijas ir pasakas.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su VšĮ „Aitvaro pasaga“ stengiasi pastebėti jaunus kūrėjus ir jau 10-tus metus rengia konkursą „Lietuvos vaikai kuria pasakas“. Mūsų gimnazijos penktokai irgi pabandė sudalyvauti. Žiemą jie kūrė apie slibinus, kuriuos nugalėjo jaunikaitis, milžiną, kurį pamilo gražuolė, vorą, kuris norėjo išmokti skraidyti, piktą raganą, kuri kenkė vaikams... Gerumas, sąžiningumas, ryžtas – svarbiausios sukurtų pasakų vertybės. Pavasarį 5 mūsų gimnazijos mokiniai sulaukė dovanos už kūrybinius darbus – jie buvo pakviesti į 10-tąjį mažųjų rašytojų festivalį, kuris gegužės 5 dieną vyko Vilniuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Emilija Podolska, Glorija Tomaševič, Augustin Ozarovski, Modest Užalovič bei Daniel Tumas gavo pagyrimo raštus už tai, kad prisidėjo prie pasakų šalies kūrimo. Anot rengėjų, šiemet konkursui atsiųsta beveik 400 pasakų. Jas kūrė vaikai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, JAV, Airijoje, Anglijoje. Organizatoriai visiems pakviestiems mokiniams paruošė šventinį vaikų atliekamų kūrinių koncertą bei teatro „Lėlė“ spektaklį. Atvykusieji galėjo aplankyti Valdovų rūmų muziejų, pasigrožėti puošniomis salėmis, apžiūrėti senųjų rūmų giuvėsius, virtualiai nukeliauti į tolimus laikus ir skaitmeninėje tikrovėje apsidairyti po Vilniaus senamiestį, pamatyti, kaip Valdovų rūmai atrodė anksčiau. Po renginio skaisti ir saulėta popietė tiesiog kvieste kvietė palakstyti Vilniaus gatvėmis. Todėl piesčiomis neskubėdami, užsukdami į skersgatvius ir skverus, sustodami prie senamiesčio paminklų ir fontanų penktokai grįžo į stotį.

Ateityje kviečiu visus mažuosius mūsų gimnazijos mokinius pasinerti į pasakos gelmęir kurti stebuklingas istorijas, kurios formuoja mūsų asmenybę, padeda pažinti save ir kitus, skirti gėrį ir blogį, priimti ne tik šviesiąją, bet ir tamsiąją gyvenimo pusę.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-04-28

Logopedinis dailės konkursas „Pirmoji mano vardo raidė“

Meninis darbas vaikui – tarsi kalba, padedanti užmegzti ryšį su aplinka, išreikšti save ir savo jausmus. Balandžio 18-27 dienomis ikimokyklinės ir priešmokyklinės ugdymo grupių vaikams buvo surengta darbelių paroda – logopedinis dailės konkursas „Pirmoji mano vardo raidė“. Konkurse dalyvavo mūsų gimnazijos patys mažiausi ugdytiniai, lankantys logopedinius užsiėmimus. Logopedinio dailės konkurso „Pirmoji mano vardo raidelė“ tikslai – lavinti gebėjimą atpažinti savo užrašytą vardą bei pirmąją vardo raidę, žadinti meninį, raidinį-garsinį vaikų kūrybiškumą, puoselėti savo kūrybinius gebėjimus, skatinti logopedo, tėvų ir vaiko bedradarbiavimą taikant įvairią dailės techniką raidėms pažinti.

Iš viso buvo pristatyta 20 darbų. Gimnazijos moksleiviai turėjo galimybę balsuoti už gražiausią raidę. Visos raidelės pasižymėjo savitu stiliumi, ryškiomis spalvomis, įvairia atlikimo technika. Susumavus balsus išaiškėjo laimėtojų penkiatukas:

dvi 1-os vietos – Damian Tumas (IUG), Daniel Karasevič (PUG);
dvi 2-os vietos – Jeva Černevič (PUG), Damian Siesicki (PUG);
viena 3-čia vieta – Aurelia Nakraševič (PUG).

Visiems mokiniams buvo įteikti pagyrimo raštai ir saldumynai, o nugalėtojai buvo apdovanoti prizais.

Konkursas pavyko. Visi darbeliai bus eksponuojami iki gegužės 12 dienos. Norinčius pasigrožėti jais, kviečiu apsilankyti logopedo kabinete (123).

Džiaugiuosi, kad turim galimybę organizuoti įvairius konkursus mūsų gimnazijoje, nes tai yra papildoma forma, kuri suteikia mokiniams progą išreikšti ne tik savo įspūdžius kūriant, tobulinti pastabumą ir kūrybiškumą, bet ir kelti savo mokymosi motyvaciją, mokantis taisyklingo tarimo.

Nuoširdžiai sveikinu nugalėtojus. Dėkoju visiems dalyvavusiems, o tėvams už jų bendradarbiavimą!!!

Gimnazijos logopedė - Inesa Boguševič-Vlasova

2017-04-08

Integruota lietuvių ir anglų k. pamoka

„Leisk vaikams mokytis ne vien tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais“. (senovinė patarlė)

Š. m. balandžio 6 dieną, 3 klasėje vyko integruota lietuvių ir anglų k. pamoka. Pamokos tikslas susipažinti su Velykinėmis tradicijomis ir bendrauti lietuvių bei anglų kalbomis.

Pamoką mokiniai pradėjo daina „Happy Easter“. Mokiniai ne tik dainavo bet kartu ir šoko. Po smagios įžangos mokiniai pristatė Velykų tradicijas Anglijoje bei Lietuvoje. Susipažinę su tradicijomis moksleiviai deklamavo eilėraštukus. Vėliau mokinių laukė atidus ir kartu linksmas darbas kartu. Visi kartu sprendė kryžiažodžius, kuriuose turėjo rasti ir išbraukti naujus, pamokoje išgirstus žodžius. Netradicinėje pamokoje mokiniai ne tik pasitikrino savo anglų kalbos žinias bet ir ugdė bendrąsias kompetencijas. Smagu buvo stebėti atidžiai ir kruopščiai dirbančius mokinius.

Šios pamokos didžiausias privalumas buvo tas, kad mokiniai turėjo galimybę bendrauti su mokytojomis M. Milevska ir R. Visockiene ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Smagu girdėti vaikų troškimus, kad tokių pamokų būtų daugiau. Vadinasi, pamoka patiko ne tik ją organizavusioms mokytojoms, bet ir aktyviai dalyvavusiems trečiokams, kurie už savo puikų ir aktyvų dalyvavimą pamokoje buvo apdovanoti saldainiais. Be to visiems buvo smagu dirbti kitaip.

Lietuvių kalbos mokytoja Malgožata Milevska ir anglų kalbos mokytoja Rozalija Visockienė

2017-03-27

Aštuntokų išvyka į Vilnių

Kovo 24 dieną, penktadienį, mūsų 8 klasė su mokytojomis Lucija Mickievič-Ozarovska ir Aleksandra Godovščikova nuvažiavo į ekskursiją į Vilniaus Universitetą. Pirmas kelionės tikslas buvo Universiteto biblioteka. Didelėje P. Smuglevičiaus salėje gidė pasakojo mums apie VU įkūrimą ir jo istoriją. Paskui mes galėjome truputį apsidairyti. Bibliotekoje yra aibė knygų iš LDK laikų, parašytų lotynų, slavų ir lenkų kalbomis. Kaip tik tuomet salėje buvo surengta senų knygų paroda. Matėme viduramžių patiekalų receptus, moteriškus rūbus, skirtus konkrečiam paros metui, tipišką mokinio dienotvarkę ir kitus įdomius dalykus. Salės centre stovi didelis, stačiakampis stalas. Lubos yra dekoruotos gražiais ornamentais ir senovės filosofų ir rašytojų portretais.

Vėliau puošniais laiptais pakilome į Baltąją salę. Joje pamatėme Baroko ir Klasicizmo architektūros stilių sintezę. Sužinojome, kad šioje salėje buvo sena observatorija. Pamatėme joje daug knygų, daugiausia žodynų. Ten ant lentynų stovi ir lietuvių kalbos žodynas, kurį sudaro 20 tomų.

Dar apsilankėme J. Lelevelio salėje. Salė yra pavadinta geriausio 19 amžiaus dėstytojo vardu, kurio kausytis ateidavo visas miestas. Skaitykloje daug leidinių, susijusių su J.Lelevelio biografija, mokslinės ir kūrybinės veiklos tyrimais. Iš dešinės pusės stovi jo biustas. Kaip sužinojome J. Lelevelis labai daug padarė universitetui.

Paskui užsukome į šv. Jonų bažnyčią, kur tuo metu buvo koncertas. Pabuvojome Barboros Radvilaitės koplyčioje. Pasivaikščiojome po Universiteto kiemus ir užėjome į filologijos fakultetą. Apžiūrėjome aisčių menės freskas. Ant jų buvo pavaizduoti baltų protėvių papročiai, šventės ir kasdienybė.

Iš Universiteto saulėtomis gatvėmis atėjome į Nacionalinį Muziejų. Klausydamiesi paskaitos apie Gediminaičius naudojomės išmaniuoju stalu. Pažaidėme dėlionės žaidimus. Panagrinėjome herbus, mums papasakojo apie ginklus ir jų paskirtį. Kiekvienas berniukas užsidėjo šalmą ir padarė nuotrauką su kalaviju.

Išėję iš muziejaus sustojome prie Mindaugo paminklo ir išnagrinėjome švenčių kalendorių. Įdomu tai, kad kiekvieina krikščioniška šventė turi savo liaudišką pirmtaką.

Manome, kad ekskursija buvo labai įdomi ir tikrai verta savo akimis apžiūrėti Universiteto grožį, ir paklausyti paskaitų Nacionaliniame Muziejuje.

8 klasės mokiniai Paulina Pieško ir Pavel Ozarovski

2017-03-27

Apdovanoti jaunieji poetai

Šalčininkų rajono visuomenės sveikatos biuras kartu su mūsų gimnazijos soc.pedagoge A. Godovščikova bei sveikatos priežiūros specialistė Olga Matovič rudenį kvietė įvairių klasių mokinius dalyvauti „Labai paprastame konkurse“ – sukurti ketureilį savo draugui. Šis konkursas vienas iš vaikų saviraiškos, draugystės ir pagarbos kitam žmogui puoselėjimo būdų. Organizuojant šį konkursą siekiama formuoti teisingą vaikų požiūrį į draugystę ir suteikti galimybę kurti bei vystyti kūrybinį potencialą. Mūsų gimnazijos moksleiviai, paskatinti lietuvių kalbos mokytojų, labai aktyviai kūrė ketureilius ir kovo mėnesį sulaukė mielų staigmenų, dovanėlių. Šį kartą geriausi eilėraščiai buvo surinkti ir išspausdinti miniatiūrinėje užrašų knygutėje, kuriomis ir buvo apdovanoti moksleiviai. Kviečiame susipažinti su jaunųjų poetų kūryba, jų eilėraščiai iškabinti stende. Sveikiname visus dalyvavusius, linkime ir ateityje nenustoti kurti, nes niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas.

Lietuvių kalbos mokytoja Lucija Mickevič-Ozarovska

2017-03-24

Veiksmo savaitė be patyčių 2017

Šių metų kovo 20 – 24 dienomis mūsų mokykla, kaip ir dauguma Lietuvos mokyklų, dalyvavo VšĮ „Vaikų linijos“ inicijuotoje visuotinėje akcijoje „Veiksmo savaitė be patyčių 2017“.

Renginių metu buvo raginama visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį į patyčių problemą, skatinti pagarbius ir draugiškus santykius bei kurti saugią aplinką gimnazijos bendruomenėje. Visos savaitės metu moksleiviams vyko socialinių įgūdžių užsiėmimai. Taip pat organizuotos įvairios netradicinės veiklos.

Tikimės, jog geros emocijos ir išsakytos mintys apie draugystę, pagarbą vienas kitam bei abipusės pagalbos galimybes prisidės prie patyčių problemos sprendimo mūsų gimnazijos bendruomenėje.

Gimnazijos psichologė Oksana Rympo

2017-03-22

Pamoka Balinskių dvaro rūmuose

Sužinoję, kad Jašiūnų Balinskių dvaro rūmų direktorius ėmėsi naujos veiklos – edukacinės, suskubome užsakyti paskaitą ir netrukus nuvykome pasiklausyti apie Jono Radvano „Radviliadą“. Netradicinė, puošni rūmų aplinka įkvėpia atidžiam klausymui. Direktorius Kazimiež Karpič puikiai moka įteigti klausytojus, sutelkti dėmesį ties ne chrestomatiniais ir ne vadovėliniais dalykais. Klausydamiesi paskaitos pastebėjome kaip nuodugniai ištirtas Radvilų giminės, ypač Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas, kruopščiai išnagrinėti herojinio epo vertimai į lietuvių bei baltarusių kalbas, pastebėtos Livonijos karo detalės, pateikti anų metų žemėlapiai, taikliai apibūdinta kūrinio pagrindinio herojaus asmenybė, išanalizuotas istorinis „Radviliados“ fonas ir visa tai susieta su tuometinėmis Renesanso epochos realijomis. Be to, direktorius K.Karpič moka visas tas žinias perteikti įtaigiai ir žaismingai, po tokių paskaitų ne vienas panoro paimti knygas į rankas ir dar kartą sugrįžti prie kūrinio. Tačiau skaityti hegzametru parašytą epą nėra lengva, ne kartą bandėme tą garsiai daryti per pamokas, pabandėme paskaityti „Radviliados“ ištrauką ir paskaitos metu. Be išankstinio pasiruošimo nekaip sekėsi. Dėkojame Balinskių rūmų direktoriui už galimybę apsilankyti kadaise buvusiame Radvilų dvare ir sužinoti nemažai įdomių faktų, kurie padės dvyliktokams geriau suvokti kūrinį.